Kodėl pasifloros vaisiai vadinami aistros vaisiais? Dar vienas rinkodaros žingsnis?

Žodis „pasifloros vaisiai“ į anglų kalbą išverstas labai savotiškai - pasifloros. Tai reiškia „aistros vaisius“. Kas paskatino biologus - mokslo žmones - priimti šią ryškią metaforą kaip oficialų visos augalų grupės pavadinimą? Išsiaiškinkime.

Mes stengiamės pagrįsti logiškai

Intuityvus paaiškinimas siūlo save - jie sako, aistros vaisiai yra tokie skanūs, kad vieną kartą juos išbandžius, sunku atsispirti antram skoniui. Ji norėtų vėl ir vėl, pamiršusi viską, pajusti sprogstantį sultingos minkštimo skonį ir aromatą.

O gal pasifloros vaisiai, kaip ir daugelis kitų tropinių vaisių, yra pripažinti afrodiziaku? Čia tiktų žodis „aistra“. Bet ne - tai tik populiarūs įsitikinimai, kurių, deja, nepatvirtina mokslininkai (ir jie patikrino!).

Teisingą atsakymą galite rasti pasinaudoję etimologiniais žodynais, botanikos žinynais ir seniai pamirštais istoriniais pranešimais. Pasirodo, kad pavadinimas „aistros vaisius“, įsišaknijęs keliomis kalbomis, turėjo krikščionių ranką!

Etimologijos labirintai

Pirmiausia pirmiausia.

Štai ką jums pasakys biologai:

Pasifloros (aistros vaisiai) - vadinamieji kelių Passiflora genties vynmedžių rūšių vaisiai. Ši gentis turi kitą pavadinimą - Passionflower. Visi Passiflora (Passionflower) genties vijokliai yra Passionflower šeimos nariai.

Štai ką jums pasakys istorikai:

XVI amžiuje Passiflora genties augalai, vėliau augę išskirtinai tolimojo Naujojo pasaulio žemėse, pirmiausia atkeliavo į Europą. Tuomet jie nebuvo vertinami dėl vaisių, kurie tiesiog negalėjo pakęsti tokio ilgo transportavimo. Ne, viskas yra kitaip: „Passiflora“ turi nuostabiai gražias gėles. Ryškios, egzotiškos, jos sukėlė europiečių vaizduotę, pripratusias prie savo platumos diskretiškų augalų. Iš pradžių narsūs keliautojai juos išnešdavo išdžiovintus tarp knygų puslapių, vėliau, kai sėklos taip pat buvo atvežtos į Senąjį pasaulį, vietiniai sodininkai mėgino auginti tropinius vynmedžius šiltnamiuose. Daiktai retai progresuodavo toliau nei žydėjimas - auginant tokius augalus reikia specialių įgūdžių.

Verta paminėti, kad tuo metu dar nebuvo pavadinta „passionflower“. Tuomet šie šliaužtinukai buvo vadinami granadilomis (išvertus iš ispanų kalbos - „mažos granatos“).

XVII amžiuje nuostabios gėlės granadilos vaizdas pateko į vieno garsaus italų kataliko - „Giacomo Bosio“ - rankas. Septintą dešimtį apsikeitęs dvasininkas į jį pažvelgė kitu kampu, matydamas ne simboliką, o grožį. Įkvėptas ieškoti Dievo apvaizdos užjūrio gėlyne, jis tam skyrė visą pranešimą pavadinimu „Della Trionfante e Gloriosa Croce“.

Pagrindinė „Giacomo Bosio“ darbo tezė yra tokia: granadilos gėlė yra Kristaus aistrų įkūnijimas. Išorinis žiedlapių vainikas simbolizuoja erškėčių karūną, o vidinio vainiko 72 vainikiniai siūlai - erškėčių skaičius ant jo. Pjūties stigmos yra nagai, kuriais Gelbėtojo rankos ir kojos buvo prikaltos prie kryžiaus, kuokeliai yra penkios žaizdos, likusios ant Jo kūno. Ir net liaukas, kurias galima rasti lapo gale, Giacomo svarstė 30 sidabro gabalų, kuriuos Judas gavo už savo išdavystę, įsikūnijimą.

Na, tas senis turėjo fantaziją! Galbūt ši istorija yra dar viena priežastis galvoti apie tai, kad kiekvienas žmogus aplinkinius daiktus mato tai, ką nori pamatyti. Kad ir kaip būtų, brolis Giacomo buvo gerbiamas žmogus, o botanikai klausėsi jo nuomonės, vadindami lianų gentį žodžiu "passionflower" (lat. passio - kančia ir flos - gėlė).

Štai ką turi pasakyti kalbininkai:

Daugeliu kalbų žodžiai „aistra“ ir „kančia“ yra glaudžiai susiję.Taigi rusų kalba „Kristaus aistra“ yra Gelbėtojo kančia.

Specialiojoje rusų literatūroje vietoj žodžio „passionflower“ vartojamas pavadinimas „aistros gėlė“. Šis žodis yra atsekimo popierius iš lotynų kalbos passiflora, tai yra, pažodinis vertimas. Kaip matote, žodis „aistra“ peržengė daugybę kalbų ribų ir laiko ribų. Jokio pokšto - penki šimtmečiai!

Atgal į mūsų laiką

„XXI amžiaus vaikai, jūsų naujasis amžius prasidėjo“ ... Senojo pasaulio viešbučiai, katalikų religinės fantazijos ir gerbiami gražių metaforų biologai dabar atrodo ne kas kita, kaip senos legendos. Tačiau įpratę prekybininkai vis dar mėgsta privilioti pirkėjus patraukliais vardais. Aistros vaisiai dažnai pateikiami kaip „aistros vaisiai“. Be abejo, jums taip pat bus pažadėta „žaisminga nuotaika“, „mėgaukitės desertu“ ir užuomina apie malonią romantiškos vakarienės pabaigą. Na, kodėl gi nepasiduoti šiai minčių linijai? Iš tiesų, bet kokiu atveju, pasifloros yra skanus vaisius, turintis kvapą gniaužiantį tropinį aromatą, kurį visi turėtų išbandyti!